Ernst Seidler von Feuchtenegg

Gimė 1862 m. birželio 5 d. Schwechate (Žemutinė Austrija).[1]

Teisės daktaro (Dr. jur.) laipsnis vadovaujant Carl Menger Vienos universitete.[1]

Gavęs daktaro laipsnį, Seidler dirbo valstybės tarnautoju įvairiose pareigose, be kita ko, Žemės ūkio ministerijoje.[1]

Originaliame darbe Seidler pritaikė ribinio naudingumo principą bausmės skyrimui (Seidler 1890).

Teisės prefektas Tereziejaus akademijoje (Theresianische Akademie) Vienoje.[1]

Perėjimas į Žemės ūkio ministeriją.[1]

Habilitacija Vienos universitete administracinės teisės ir administravimo mokslo srityje.[1]

Po habilitacijos Seidler dėstė kaip viešosios teisės profesorius, be kita ko, sosto įpėdiniui Karl.

Dėstymas profesoriaus pareigose Eksporto akademijoje (Exportakademie) ir Žemės ūkio aukštojoje mokykloje (Hochschule für Bodenkultur) Vienoje.[1]

Grįžimas į Žemės ūkio ministeriją ministerijos patarėju; vėliau skyriaus vadovu.[1]

Ordinarinio universiteto profesoriaus titulo suteikimas.[1]

Pakėlimas į bajorų luomą (von Feuchtenegg), metai prieš paskyrimą žemės ūkio ministru.[1]

1917 m. iš pradžių žemės ūkio ministras, vėliau ministras pirmininkas, kartu paskutinis monarcho Karl kabineto vadovas.[1]

Po Pirmojo pasaulinio karo Seidler užėmė pareigas pramonėje ir bankininkystėje bei atsidėjo savo moksliniam darbui.[1]

Imperatoriaus Karl I kabineto direktorius po atsistatydinimo iš ministro pirmininko pareigų.[1]

Italo-Wiener Creditbank prezidentas.[1]

Mirė 1931 m. sausio 23 d. Vienoje.[1]