FOLIO I · DENKER
Brandos egzaminai Vienos Elisabethgymnasium gimnazijoje.
1917 m. įstojo į artilerijos pulką ir kovojo Italijos fronte; patyrė kairės ausies klausos pažeidimą.
Po karo įstojo studijuoti teisės Vienos universitete, tačiau daugiausia gilinosi į politinę ekonomiją, psichologiją, mokslo teoriją ir filosofiją. Skaitė Carl Menger ir Eugen von Böhm-Bawerk, užmezgė pirmuosius ryšius su Austrų ekonomikos mokykla ir susipažino su Vienos ratelio nariais.
1921 m. Vienos universitete apgynė teisės mokslų daktaro (Dr. iur.) disertaciją, vadovaujamas Friedrich von Wieser.[6]
Ludwig von Mises veikalas „Die Gemeinwirtschaft“ (1922), įrodęs ekonominio skaičiavimo neįmanomumą socialistinėje bendruomenėje, atitraukė jį nuo socialistinių pažiūrų.[1]
1923 m. Vienos universitete apgynė valstybės mokslų daktaro (Dr. rer. pol.) disertaciją.[7]
1923–1924 m. dirbo Jeremiah Jenks moksliniu asistentu New York University, kur rinko ir tvarkė makroekonominius duomenis.[8]
Kartu su Mises įsteigė Austrijos konjunktūros tyrimų institutą, kuriame Hayek nuo 1927 m. atliko „sunkų pradininko darbą ekonominiu pagrindu“. Mises dar anksčiau buvo įžvelgęs jo talentą ir pakvietęs jį į privatinį seminarą.[1]
1929 m. atliko habilitaciją Vienos universitete, remdamasis veikalu „Geldtheorie und Konjunkturtheorie“ (Pinigų teorija ir konjunktūros teorija).[16]
1931 m. pakviestas Tooke Professor of Economic Science and Statistics į London School of Economics; ten dėstė ekonominio ciklo teoriją ir suformavo kartų ginčą su Keynes.[1]
1938 m. priėmė britų pilietybę ir atsisakė grįžti į nacių aneksuotą Austriją.[18]
1941 m. pradėjo parengiamuosius darbus knygai „The Road to Serfdom“, kurioje nagrinėjamas Vokietijos ir Sovietų Sąjungos socializmas bei demokratinis socializmas kaip lėtas kelias į vergiją.
„The Road to Serfdom" pasirodė 1944 m. Londone; knyga tapo didžiule leidybine sėkme, parduota daugiau nei 2,25 milijono egzempliorių ir išgarsino Hayek visame pasaulyje.
1947 m. Vevė miestelyje prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Wilhelm Röpke, Walter Eucken, Ludwig Erhard, Milton Friedman, Henry Hazlitt, Karl Popper, Fritz Machlup, Lionel Robbins ir Ludwig von Mises, kad įsteigtų Mont Pèlerin Society.
1950 m. liepą išsiskyrė su Hella ir tą patį mėnesį vedė savo pusseserę Helene Bitterlich.[10]
Nuo 1950 m. dvylika metų dėstė kaip profesorius University of Chicago padalinyje Committee on Social Thought.[1]
1960 m. pasirodė „The Constitution of Liberty“, jo liberalios konstitucinės ir teisės filosofijos sintezė.[11]
Ekonominės politikos katedra Albert-Ludwigs-Universität Freiburg 1962–1968 m.[12]
Zalcburgo universiteto garbės profesorius 1969–1977 m.[13]
1974 m. spalio 9 d. (įteikta 1974 m. gruodį Stokholme) kartu su Gunnar Myrdal gavo Alfredo Nobelio atminimo ekonomikos mokslų premiją už pradininko darbus pinigų teorijos ir ekonominės tvarkos institucinių prielaidų srityje.[1]
1977 m. grįžo į Freiburg im Breisgau ir liko ten iki savo mirties 1992 m.[13]
Priėmimas į Order of the Companions of Honour 1984 m. (karalienės Elisabeth II Birthday Honours).[19]
1991 m. iš JAV prezidento George H. W. Bush rankų gavo Presidential Medal of Freedom.[20]
Mirė 1992 m. kovo 23 d. Freiburg im Breisgau mieste.
Hayek 1921 m. Vienos universitete apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją (Dr. iur.) vadovaujamas Friedrich von Wieser, kurio ištikimiausiu mokiniu jis tapo („his most faithful disciple“).[16]
Nuo savo socialistinių simpatijų jį atitraukė Ludwig von Mises veikalo „Die Gemeinwirtschaft“ (1922; Bendruomeninis ūkis) skaitymas, kuriame buvo įrodytas ekonominio skaičiavimo neįmanomumas socialistinėje bendruomenėje. Netrukus Mises atpažino Hayeko talentą ir pakvietė jį į savo privatųjį seminarą.[1]
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje pamažu tapo pagrindiniu John Maynard Keynes (1883–1946) oponentu, tačiau vis labiau atsidūrė mokslinėje izoliacijoje.
mises.org-Strigl-Biographie nennt Hayek explizit als von Strigl geprägten Schüler: „Strigl shaped the minds of Hayek, Haberler, Machlup, Morgenstern, and other future great Viennese economists more than any other teacher." Hayek-Nachruf 1942: „with his death disappears the figure on whom one's hope for a preservation of the tradition of Vienna as a centre of economic teaching... had largely rested."[3]
Wittgenstein war ein Cousin Hayeks; in der Wikipedia-Infobox „Influences" als philosophischer Bezugspunkt geführt.[14]
Tiesioginė Friedrich August von Hayek mokinė; 1935 m. LSE apgynė jo vadovautą disertaciją „The Rationale of Central Banking and the Free Banking Alternative“ (Centrinės bankininkystės pagrindimas ir laisvosios bankininkystės alternatyva).[5]
Lewis 1930-aisiais studijavo pas Hayek LSE.[15]
4-ajame dešimtmetyje Coase studijavo pas Hayeką London School of Economics.[15]
LSE Lachmann priklausė artimiausiai Hayeko akademinei aplinkai ir toliau plėtojo iš šios linijos kilusį radikalų subjektyvizmą.
Savo raštais ir sudaryta antologija „Logik der Freiheit“ (Laisvės logika) reikšmingai prisidėjo prie Austrų mokyklos tradicijos ir ypač Hayeko kūrybos atgaivinimo vokiškai kalbančiame pasaulyje.
Pradėjęs daktaro disertaciją pas Hayek, Shackle vėliau pasuko į radikalų subjektyvizmą ir nuvedė jį iki nihilizmo.
Kartu su Mises įsteigė Austrijos konjunktūros tyrimų institutą, kuriame Hayek nuo 1927 m. atliko „sunkų pradininko darbą ekonominiame pagrinde“.
Haberler savo paskaitas Vienos universitete iš dalies skaitė kartu su Friedrich August von Hayek.
Abu dalyvavo Mises privačiame seminare; kartu pirmtakas ir įpėdinis konjunktūros tyrimų instituto priešakyje (Hayek iki 1931 m., Morgenstern 1931–38 m.).[4]
London School of Economics po studijų laikų – Friedrich August von Hayek kolega; bendradarbiavimas tęsėsi iki persikėlimo į Johanesburgą 1948 m.
Frank Knight dalyvavo 1947 m. Mont Pèlerin Society steigiamajame susirinkime ir prisidėjo prie pavadinimo parinkimo.[23]
Versammelte 1947 bei Vevey am Genfer See 39 nicht-kollektivistische Denker aus aller Welt, unter ihnen Fritz Machlup, zur Gründung der Mont Pèlerin Society. Reihenfolge nach Geburtsjahr (Machlup 1902 vor Hayek 1899 — hier Hayek vor Machlup).
1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Ludwig von Mises, įsteigti Mont Pèlerin Society.[1]
George Stigler dalyvavo 1947 m. Mont Pèlerin Society steigiamajame susirinkime.[23]
1947 m. prie Ženevos ežero, Vevė miestelyje, jis sutelkė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Henry Hazlitt, kad įkurtų Mont Pèlerin Society.
1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Karl Popper, įsteigti Mont Pèlerin Society.
1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Lionel Robbins, įsteigti Mont Pèlerin Society.
1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Ludwig Erhard, įsteigti Mont Pèlerin Society.
1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Milton Friedman, įsteigti Mont Pèlerin Society.
1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Walter Eucken, įsteigti Mont Pèlerin Society.
1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Wilhelm Röpke, įsteigti Mont Pèlerin Society.
1948 m., praėjus metams po to, kai Hayek įsteigė Mont Pèlerin Society, kartu su savo vyru Friedrich A. Lutz tapo draugijos nare; Friedrich Lutz vėliau du kartus buvo MPS prezidentas.[21]
1996 m. tapo Mont Pèlerin Society nariu; prie šios draugijos steigėjų ir pagrindinių figūrų priklausė Hayek (pats Hayek mirė 1992 m., todėl narystė laiko atžvilgiu tik iš dalies persidengia per Hayek palikimą).[24]
Beide Teilnehmer am Mises-Privatseminar in Wien (mises.org Hayek Centenary).[4]
Friedrich August von Hayek visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.
Rodyti genealogijoje →
